Valgomasis  sausmedis

Yra žinoma daugybė dekoratyvinių sausmedžių rūšių, kurių vaisiai nevalgomi ir jie auginami aplinkai papuošti. Seniau Lietuvoje sausmedžiai buvo auginami tik kaip dekoratyvūs augalai, nes jų vedamos raudonos uogos netinkamos valgymui. Sausmedinių augalų gentyje yra priskaičiuojama beveik 200 rūšių. Sausmedžiai natūraliai paplitę šiaurės pusrutulio šalto klimato zonoje : JAV, Kanadoje, Skandinavijoje, Japonijoje, Kinijoje, Kazachijoje, Uzbekijoje, Rusijoje.
Visos sodinės veislės paplitusios Lietuvoje – tai atrinkti mėlynuogio ir valgomojo sausmedžio klonai arba hibridai. Daugiausia valgomojo sausmedžio veislių yra rusiškos kilmės. Šis vaiskrūmis ne tik atrodo dekoratyviai , bet ir dera ankstyvomis mėlynomis uogomis. Valgomojo sausmedžio uogos yra labai vertinamos dėl jų biologiškai aktyvių medžiagų ( pektinai,antocianinų, karotinoidų ir kitų), makro-ir mikroelementų (magnio, kalio, jodo,kalcio ir kitų) , o taip gerų maistinių sąvybių. Uogos valgomos šviežios, gaminami vynai, sultys , sirupai, uogienės, o taip pat gaminami natūralūs raudoni valgomieji dažai skirti maisto pramonei.
Dėka savo kilmės augalas pasižymi ankstyva vegetacija, todėl tai pirmos uogos , nes jos sunoks anksčiau nei braškės ar žemuogės. Balandžio mėnesį žydintis augalas yra gausiai lankomas bičių ir kamanių . Labai nereiklūs ir ištvermingi krūmai žiemą, kuriems net nebaisios pavasarinės šalnos.
Valgomieji sausmedžiai dirvai nereiklūs, mėgsta vidutinio sunkumo, drėgną dirvą. Didesnį derlių duos saulėtoje vietoje auginami sausmedžiai, bet taip pat augalai pakenčia ir dalinį pavėsį.
Sausmedžiai yra kryžmadulkiai, todėl turėtume sodinti po kelis, bent dviejų skirtingų veislių augalus. Rekomenduojame veisles: Morena, Amfora, Duet.
Krūmai užauga nuo 1 m iki 2 m į aukštį ir plotį priklausomai nuo veislių ir kaip juos formuosime. Derėti pradeda jau 3-4 metais ir gausiai dera 5 – 7 metais. Tada nuo krūmo surenkama 2-2,5 kg uogų. Tai tamsiai mėlynos su vaškiniu apnašu , šviesaus minštimo daugiasėklės , gana įvairių formų nuo 1,5-3 cm ilgio, primenančios mėlynes arba vaivorus, uogos. Derlingumas didėja krūmui plečiantis. Kasmet reikia daryti sanitarinį genėjimą, pašalinti nulaužtas ir nereikalingas, į krūmo vidų augančias šakas. Krūmai kas metai tankėja , todėl yra reikalingas formuojamasis genėjimas. Tai darom ne jaunesniems kaip 7 metų amžiaus krūmams. Sumažėjus senų šakų derlingumui, jas reikia išpjauti ar patrumpinti paliekant trečdalį ilgio. Šis genėjimas skatins ilgų , krūmą formuojančių ūglių augimą. Tai vienintelis būdas atnaujinti krūmus , nes sauskrūmiai šakninių atžalų neišleidžia.