Svarbu, kad nebūtų pašalo

Balandžio antroje pusėje jau galima sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius. Konkrečios datos nustatyta nėra. Gali būti ir kovo vidurys ar pradžia. Svarbu, kad būtų išėjęs pašalas. Pirmiausia reikia pasirūpinti juodaisiais, raudonaisiais, serbentais ir agrastais, nes jie anksčiausiai sprogsta. Jeigu sodinimo duobės nebuvo paruoštos rudenį, iškasus jas į duobę įpilama 1-2 kibirai komposto arba perpuvusio mėšlo, 0,4-0,7 kg superfosfato, iki 0,2 kg kalio druskos. Tuomet viskas gerai išmaišoma ir sumindoma, kad po sodinimo dirva mažiau suslūgtų ir augalai nebūtų per daug sekliai ar giliai.

Pjuvenos ištraukia azotą

Pasodinti vaiskrūmiai gausiai paliejami, po to apmulčiuojami durpėmis, pjuvenomis arba kuo kitu, kad būtų išsaugota šaknims reikalinga drėgmė.  Pjuvenos – ypatingas mulčas, nes pradėjusios pūti jos iš žemės pasisavina azotą. Tad, jei naudojamos šviežios pjuvenos, reikia pomedžius patręšti didesniu kiekiu azotinių trąšų. Į kibirą vandens dedamas šaukštas salietros ir palaistoma. Vasaros metu puikiai tiks atskiesta raugintų žolių ištrauka. Pats geriausias mulčas pasodintiems augalams yra žemė iš po lazdynų. Jei yra galimybė jos gauti patarčiau naudoti ir kambariniams augalams. Dekoratyvinius spygliuočius  mulčiuokite spygliuočių žievėmis,prieš tai apie augalus patiesę nebedėvimus , tamsios spalvos rūbus.

Medžių pomedžiuose  sode piktžolės nežels jei nuolat mulčiuosite nupjauta vejos žole. 

Jei atšoka kamieno žievė

Balandį vaismedžių kamienai atrišami ir patikrinama, kaip augalai peržiemojo. Lengvai stuksendami kamieną, pažiūrėkite ar nėra nuo šalčio atšokusios žievės. Taip dažnai atsitinka, kai naktį spaudžia šaltis, o dieną medžių kamienus kaitina saulė. Ypač dienos ir nakties oro temperatūros skirtumui jautrūs kaulavaisiai. Augalą galima išgelbėti pažeistą kamieną prispaudus ir aprišus medvilniniu audiniu. Prieš tai reiktų užtepti ploną sluoksnį sodo tepalo arba patapšnoti „Pinotex“ ar kuriame kitame medienos impregnavimui skirtame skystyje. Tai padės apsaugoti vaismedžio kamieną nuo bakterinių ligų. Galima prikalti vinelėmis su stambiomis galvutėmis. Ilgainiui prispausta žievė prigyja. 

Jei žievė sutrūko birželio mėnesį, vadinasi, medelis buvo pašalęs. Vasarą sutrūkusius kamienus reikia irgi kuo greičiau dezinfekuoti ir aprišti, nes džiūstanti žievė gali pražudyti medelį.

Geriau mažesnė koncentracija

 Vario sulfatu nuo įvairiausių ligų augalus ankstyvą pavasarį  purškite ne stipresniu nei 3 proc. tirpalu.

Nušąla nespėję sumedėti

Balandžio mėnesį įprastai baigiama genėti vaismedžius. Bet skubėti negalima, nes metai metams nelygu. Reikia  palaukti, kai naktimis nebespaus šaltukas ir tik tada stverti sekatorių. Pavasarį labiausiai plinta vėžys ir kitos žievės ligos. Todėl visas genėjimo žaizdas užtepkite sodo tepalu ar aliejiniais dažais. Pradėjus sprogti pumpurams, galima išgenėti pašalusias šakas ar patrumpinti ūglius iki sveikos medienos.Atskirti nušalusias šakas galima pagal pumpurus ir spalvą. Dažnai nušąla rudenį nespėję sumedėti, pertręšti azoto trąšomis ūgliai. Nukirpus šakelę matosi tamsiai ruda mediena. Jeigu iššąla visas medelis, nupjaunama iki sveikos kamieno vietos. Iš miegančiųjų pumpurų išaugs keli nauji ūgliai, o iš jų bus galima užsiauginti naują vaismedį. Kiškių apgraužti medeliai patepami sodo tepalu, o labai sužaloti nupjaunami ir auginami iš ūglių.  Išmiegančiųjų pumpurų užaugę medžiai būna niekuo ne prastesni.