Gausiažiedis Žilakrūmis

Tai vis dar retas vaiskrūmis Lietuvoje.  Augalas yra paplitęs Japonijoje, Kinijoje , Korėjoje.   Žinomi keli gausiažiedžio žilakrūmio pavadinimai: Goumi,Gumi,Natsugumi. Ypač vertinami  sveikuolių dėl jų vaisių  ir lapų maistinių ir gydomųjų sąvybių. Vaiskrūmiai   gana jautrus šalčiui ir dažnai apšąla, ypač kol jauni daigai, todėl reikėtų jais prieš žiemą labiau pasirūpinti. Esam pastebėję, kad daugiažiedžiai  žilakrūmiai   dažniausiai   tik apšąla, bet praretinus senas ir apšalusias šakas, krūmai  greit atželia , žydi ir vėl  greitai  dera. Taigi tikrai yra verta pabandyti  auginti šį augalą  Lietuvoje.

Krūmas  dekoratyvus. Tai dygliuotų ,tiesių šakų  iki  3 m krūmas , gali būti suformuotas ir kaip medelis iki - 1,5 m aukščio.   Žali  pailgi  3-7 cm igio, 2-4 cm pločio lapai, kurių apatinė pusė sidabrinės spalvos. Gražu ir pavasarį , kai žydi gausiai gelsvais žiedais ir vasarą ,kai šakos būna apkibę apvaliom arba pailgom raudonom 1-2 cm ilgio ir iki 1,2 cm skersmens uogomis. Raudoni, su sidabriniais taškeliais kaulavaisiai , kurių minkštimas skaidrus, sultingas, saldus arba saldžiarūgštis. Kauliukai pailgos formos ir sudaro iki penktadalio vaisiaus masės.

Galima dauginti sėklomis, šaknų atžalomis ir žaliais auginiais.  Verta sėti iškarto nuėmus derlių, nes geriau sudygsta.  Sodinant  į nuolatinę vietą svarbu  iš anksto pasiruošti duobes 30cm - 50 cm gylio ir 1,5 m pločio .  Galima sodinti ten kur paviršiniai gruntiniai vandenys, nes žilakrūmio šaknų sistema yra paviršinė ir auga iki 40 cm. Jei  sunkesnė dirva svarbu neužgilinti.  Nemėgsta rūgščios dirvos. Dirvą   galima  pagerint dolomitmilčiais , kompostine žeme ar perpuvusiu mešlu. Pasodinus galima apmulčiuoti. Kadangi augalas  jautrus šalčiui,  o ypač kol jauni daigai ir gali iššalti prie -25-30 lapsnių šalčio. Besniegėmis žiemomis  dengti eglišakiais arba mulčiuoti durpėmis. Didesnius krūmus žiemai galima prilenkti ir dengti eglišakiais ar sniegu.

Vaisiuose susikaupia 10-20 proc. cukrų, 15-30 mg proc. vitamino C, karotino, organinių rūgščių. Vaisiuose randama 17 amino rūgščių, iš jų 7 gyvybiškai svarbios organizmui. Vaisiuose ir lapuose yra gausybė mikroelementų: kalio,kalcio,sieros, chromo, mangano, geležies, nikelio, vario, cinko, seleno, bromo, rubidžio.  Lapuose – dar ir cirkonio,  aukso bei kadmio. Vaisiai valgomi švieži ir perdirbti.Sveikuolių parduotuvėse parduodamos džiovintos gumi uogos.  Galima koncervuoti ir virti uogienes. Iš lapų galima daryti  vaistines arbatas, turinčias antioksidantinių ir priešuždegiminių sąvybių.